Mūsų darbai

Projektų vadovas monsinjoras
       Alfonsas Svarinskas
 
 
 
 

Knygos - Dievas, Jėzus Kristus


Dievas

Jonas Vytautas Nistelis
ŽODŽIO AIDAI












fotografinė kopija

JUOZAS PRUNSKIS
METAI SU DIEVU 

metai su Dievu





STASYS YLA
DIEVAS SUTEMOSE






 
Josemaría Escrivá de Balaguer 
KELIAS






 

Jėzus Kristus

KRISTAUS KANČIA

kristaus kančia





François Mauriac  
JĖZAUS   gyvenimas

 prodeoetpatria







 

G.Papini
Kristaus istorija I dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

G.Papini
Kristaus istorija II dalis

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Aleksandras Menis
ŽMOGAUS SŪNUS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

GIUSEPPE RICCIOTTI
KRISTAUS GYVENIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PRANAS MANELIS
KRISTUS IR
EUCHARISTIJA

 prodeoetpatria


pdf


box

 

PARAŠĖ TĖVAS
PAUL O’SULLIVAN 

GARBĖ JĖZUI KRISTUI

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Tėvas V. Mrovinskis, S. J.
Gavėnios Knygutė
ŠTAI ŽMOGUS 

 prodeoetpatria


pdf




 

Mons. Dr. Pr. Olgiati
JĖZAUS ŠIRDIS
IR MŪSŲ LAIKAI  

 prodeoetpatria


pdf




 

KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
MEILĖS UGNIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

EMILE GUERRY
PILNUTINIS KRISTUS

 prodeoetpatria


pdf


box
 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS

TRISDEŠIMT MEILĖS
ŽODŽIŲ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Jėzus Kristus -
Pasaulio Išgelbėtojas
.

KUN. PRANCIŠKUS BŪČYS, M.I.C.,

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Kristaus sekimas

prodeoetpatria

 

pdf

 

box

TIKIU DIEVĄ. MALDYNAS.
PARENGĖ KUN. STASYS YLA

prodeoetpatria

 

pdf

 

Knygos - Bažnyčia

S. SAJAUSKAS 
J. SAJAUSKAS
NENUGALĖTIEJI

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Vysk.Vincentas Brizgys
Katalikų bažnyčia
Lietuvoje 1940-1944
metais 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Jaunuolio religija 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Stasys Yla
Marija prabilo Lietuvai 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

GYVENIMO PROBLEMOS
SPRENDIMAS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KLEMENSAS JŪRA
MONSINJORAS
ZENONAS IGNONIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

ZENONAS IGNONIS 
PRAEITIS KALBA
Dienoraštiniai užrašai
GUDIJA 1941–1944

prodeoetpatria

 

pdf

 
J. Bružikas S. J. ir
J. Kidykas S. J.

Pasiaukojimas iki mirties 

 prodeoetpatria


pdf




 

kun. B. Andruška J. S.

IŠPAŽINTIS 

 prodeoetpatria


pdf


box

 

TĖVŲ JĖZUITŲ LEIDINYS
Į priekaištus
TAIP ATSAKYK 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

B. Andruška, S. J.

Marija spinduliuose

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
AUGŠTYN ŠIRDIS

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. Juozas Prunskis
28 moterys

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vysk. Vincentas Brizgys
Marija danguje ir žemėje

 prodeoetpatria


pdf




 

Stasys Yla
JURGIS MATULAITIS

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Marijos Garbė

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

STASYS YLA
ŠILUVA ŽEMAIČIŲ
ISTORIJOJE 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

KUN. J. PRUNSKIS
AUŠROS VARTAI VILNIUJE

 prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

KUN. JUOZAS PRUNSKIS
MEILĖ IR LAIMĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

KUN. STASYS YLA
VAINIKUOTOJI ŠILUVĖ  

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Stasys Yla
Valančiaus tipo vadas

 prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS YLA
ŽMOGAUS RAMYBĖ

 prodeoetpatria


pdf


box

 

DR. JUOZAS PRUNSKIS
Mokslas ir religija

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Dr. J. Prunskis
Prie Vilties Kryžiaus

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Dr. Juozas Prunskis
SILPNAME KŪNE...

 prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Vincentas Brizgys
ŽMOGUS REALIAME
GYVENIME

 prodeoetpatria


pdf


box

 

K.J.Prunskis
Kaip Mirė
Nemirtingieji

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

M. KRUPAVIČIUS
KRIKŠČIONIŠKOJI
DEMOKRATIJA
prodeoetpatria


pdf


box
 
SKAUTŲ MALDOS 
Paruošė kun. St. Yla
prodeoetpatria


pdf



fotografinė kopija
 
Dr. Juozas Prunskis
VYRAI KLYSTKELIUOSE
prodeoetpatria


pdf


box

Arkivyskupas
Jurgis Matulaitis
Matulevičius

 prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 
Robertas Gedvydas Skrinskas
PILIGRIMO VADOVAS
Po stebuklingas Marijos vietas
prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija
 

 

KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE
Antanas Alekna

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

PAŽVELKIME Į MARIJĄ
Prel. Dr. F. BARTKUS

prodeoetpatria


pdf


box

fotografinė kopija

ŠV. PRANCIŠKAUS DVASIOS
SPINDULIAVIMAS
 Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
TREČIASIS ŠV. PRANCIŠKAUS 
ORDINAS
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

Karalaitis Šventasis Kazimieras

prodeoetpatria
 



pdf


 

ADELĖ DIRSYTĖ: gyvenimas ir darbai

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

Knygos - Tėvynė

J. VENCKUS S. J.
KOMUNIZMO PAGRINDAI 

 prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

SUGRIAUTAS LIZDAS

 prodeoetpatria


pdf




 

J. V. Nistelis
EILĖS TYLUMAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

Apginti aukštesnį
Įstatymą

prodeoetpatria


pdf


box

 

Juozas Girnius
Pranas Dovydaitis

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

DIDYSIS JO

Nuotykis -
Prof. J.Eretas

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Paulius Rabikauskas
VILNIAUS AKADEMIJA
IR

LIETUVOS JĖZUITAI

prodeoetpatria


pdf


box

 

JONAS KAČERAUSKAS
BLAIVYBĖ LIETUVOJ

prodeoetpatria


pdf


box

 

Vyskupas Dr. V. Brizgys
Moterystė

prodeoetpatria


pdf


box

 

VYSKUPAS
VINCENTAS BRIZGYS
NEGESINKIME AUKURŲ

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ŽMONĖS IR 
ŽVĖRYS DIEVŲ
MIŠKE

prodeoetpatria


pdf


box

 

STASYS  YLA
ATEITININKŲ 
VADOVAS

prodeoetpatria


pdf


box

 
Stasys Yla
M.K. ČIURLIONIS 
KŪRĖJAS IR ŽMOGUS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
STASYS YLA
VARDAI IR VEIDAI
MŪSŲ KULTŪROS ISTORIJOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
Juozas Prunskis 
GELBĖJIMAS TREMTINIŲ 
IŠ MASKVOS LETENŲ
prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija
 
Mykolas Krupavičius
ATSIMINIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
MANO PASAULĖŽIŪRA
Redagavo
DR. JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box
M.KRUPAVIČIUS
VISUOMENINIAI 
KLAUSIMAI
prodeoetpatria


pdf


box
LIETUVIŲ 
ŠEIMOS TRADICIJOS
Stasys Yla
prodeoetpatria


pdf


box
RINKTINĖS MINTYS
Spaudai parengė
JUOZAS PRUNSKIS
prodeoetpatria


pdf


box

MOTINA
JUOZAS PRUNSKIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

BERNARDAS BRAZDŽIONIS 
POEZIJOS PILNATIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

VYTAUTAS DIDYSIS

prodeoetpatria


pdf




fotografinė kopija

 

LKMA knygos

Prel. ALEKSANDRAS
DAMBRAUSKAS-JAKŠTAS

UŽGESĘ ŽIBURIAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

J. VAIŠNORA, MIC.

MARIJOS GARBINIMAS 
LIETUVOJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

ANTANAS KUČAS

KUNIGAS
ANTANAS STANIUKYNAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 

JUOZAS ERETAS
KAZYS PAKŠTAS
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
IGNAS SKRUPSKELIS
LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS
VOKIEČIŲ LITERATŪROJE
prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
 
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
II

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
JONAS GRINIUS
VEIDAI IR PROBLEMOS
LIETUVIŲ LITERATŪROJE
I

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Andrius Baltinis
VYSKUPO 
VINCENTO BORISEVIČIAUS
GYVENIMAS IR DARBAI

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija

Antanas Maceina
FILOSOFIJOS KILMĖ
IR PRASMĖ

prodeoetpatria

pdf



fotografinė kopija

Juozas Eretas
IŠEIVIJOS KLAUSIMAIS

prodeoetpatria


pdf


box


fotografinė kopija
Pranas Gaida 
Arkivyskupas Teofilius Matulionis

prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
JUOZAS ERETAS
 
VALANČIAUS ŠVIESA UŽ MARIŲ


prodeoetpatria

pdf


box


fotografinė kopija
ZENONAS IVINSKIS
LIETUVOS ISTORIJA
Iki Vytauto Didžiojo mirties

prodeoetpatria

pdf


fotografinė kopija

 

Lie - tu - va! Lie - tu - va!

Kas ta Lietuva? Pirmiausiai - valstybinės sienos atribota žemė (su ant jos augančiais miškais bei esančiais vandenimis) ir toje teritorijoje gyvenančias žmonėmis. Nebūtų šios žemės - nebūtų teritorijos, nebūtų ir Lietuvos!

Žemė nepakeičiamas svarbiausias kiekvienos Tautos egzistencijos šaltinis, civilizacijos pagrindas. Todėl žemės naudojimo ir tvarkymo reikalams visos valstybės skiria didžiulį dėmesį. Žemė - neįkainuojamai brangus kiekvienos Tautos nacionalinis turtas, už ją Bočiai aukojo gyvybę.

Lietuvoje nėra vertingų žemės iškasenų, nėra išvystytos daug darbo vietų teikiančios pramonės, ir tik turimas 6,53 mil. ha žemės fondas yra pagrindinis šaltinis teikiantis žmonėms darbą, pragyvenimą, pajamas, bei gausias kitas dvasines ir materialines gėrybes. Pilnas, moksliškai pagrįstas šio žemės fondo naudojimas su pridėtiniais gyventojų verslais įgalina Lietuvoje daugelio milijonų žmonių gyvenimą.

Lietuvos žemės fondo valstybinės žemėtvarkos darbų bare dirbau 47 metus (1954 - 2001) Per tą laikotarpį ir vėlesniais metais mačiau, kokią naudą žmonėms ir valstybei duoda racionaliai naudojama žemė, ir kokį skurdą patiria, kai žemė dirvonuoja. Dirbdamas įvairiose pareigose, atlikdamas žemės matavimo, žemės naudmenų agroūkinio tyrimo ir kartografavimo, inventorizavimo, apskaitos darbus; rengiant atskirų žemėnaudų ir respublikos administracinių rajonų žemės ūkio išplanavimo projektus teko pėsčiomis išvaikščioti ir apvažinėti daug geografinių vietovių, akivaizdžiai pažinti ištisų gamtinių regionų žemės naudojimo, dirvožemių ir reljefo bei ūkininkavimo skirtumų sąlygas. Darbų metu teko bendrauti su daugybe ūkininkų, kolūkių vadovų bei specialistų, įvairų mokslo sričių darbuotojais; gausiuose seminaruose bei konferencijose diskutuoti žemės fondo valdymo ir tvarkymo problemas. 1963 - 1973m. buvau Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos vakarinių regionų ir Baltarusijos tarprespublikinės žemėtvarkos darbų koordinacinės tarybos narys. Tai įgalino dar plačiau pažinti ir įvertinti valstybinės žemėtvarkos darbų svarbą ir naudą valstybės žemės fondo valdyme ir tvarkyme.

 

Lietuvos žemės fondo valdymo nestabilumas - didžiulė žala valstybei.Per pastaruosius nepilnus 100 metų Lietuvos žemės fonde buvo įvykdytos 3 skirtingos žemės reformos ir dėl to Valstybė ir žmonės patyrė didžiulius nuostolis, sunkiai suvokiamą žalą ir skriaudą. Palyginti per šį trumpą laikotarpį buvo iš esmės laužomos žemės fondo valdymo formos ir santykiai: panaikinta įgyvendinta privati žemės nuosavybė ir likviduoti Lietuvos ūkininkai; pravesta žemės nacionalizacija; panaikinti nacionalizuotos žemės dariniai ir atkurta privati žemės nuosavybė. Lietuvos piliečiai per 50 metų okupaciją netekę žemės nuosavybės, tuo pačiu buvo nušalinti ir prarado valstybėje esamo žemės fondo naudojimo ir tvarkymo dalinę atsakomybę. Žemė tapo svetima - ne mano. Įsigalėjo žemės plotų nesaikingas naudojimas, tarša įvairiomis atliekomis. Pernelyg dideli vertingos žemės plotai buvo užimti miestų plėtrai, kolūkinių gyvenviečių statybai, įvairioms inžinerinėms komunikacijoms. Neekonomiškai naudojant žemės plotus, tuo pačiu buvo mažinami žemės resursai reikalingi žemės ir miškų gamybai, kur žemė yra visos biologinės gamybos pagrindas ir tiekia daug materialinių gėrybių. Taip pavyzdžiui, ariamos žemės plotas tenkantis vidutiniškai vienam gyventojui 1958 m. nuo 1, 02 ha sumažėjo 1966 m. iki 0,84 ha, 1970 m. iki 0,72 ha. Susilpnėjo miškų priežiūra, padidėjo jų kirtimas, vandenų tarša, buvo nesaugomos vandens apsauginės zonos ir tt.

 

 

Pirmoji žemės fondo naudojimo ir valdymo pertvarka.Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvoje(1918 - 1939 m.) atlikta žemės reforma savo turiniu prilygo pažangiai dar XIX a. Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kt. Europos valstybėse formuotai ir iki dabar ten išlikusiai savarankiškų ūkininkų veiklos kaimų sandarai. Jau anuomet, kaip reikiant vienkiemiuose neįsikūrę, to meto primityvaus ūkininkavimo sąlygomis, darbštūs Lietuvos ūkininkai įrodė savo gyvybingumą. Jie 1938 - 1940 metais užpildė vidaus rinką ir eksportui gamino daug įvairios ekologiškos ir pigios žemės ūkio produkcijos bei žaliavų pramonei. Anuomet Lietuvoje buvo žemės ūkio produktų perteklius, net prievarta miestų tarnautojai buvo verčiami pirkti žąsis, bekonus.

Lietuvos ūkininkai mylėjo ir brangino žemę miškus bei vandenis; domėjosi agronomijos, sodininkystės mokslo žiniomis, plėtė bitininkystę, išradingai tvarkė vienkiemius, laikė daug gyvulių, nes matė, kad dirba sau. Jie augino gausias - darbo nebijančias šeimas, puoselėjo dorą, papročius ir Tautai išauklėjo daug pasiaukojusių inteligentų.

Vykdydama prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje žemės reformą valdžia siekė, kad kuo daugiau bežemių ir mažažemių šeimų būtų aprūpintos žeme ir neemigruotų. Buvo rūpintasi, kad Tauta būtų skaitlinga ir turėtų pragyvenimą. Ūkininkams įsikurti, pagal to meto ekonomines galimybes, valstybė skyrė miško medžiagos statyboms, tiekė įvairių lengvatų. Lietuvos kaime 1941 metais jau buvo įsikūrę 386220 vienkiemių, kurių dalis banguoto reljefo landšafte yra išlikę iki dabar. Kaime vidutiniškai 100 ha žemės naudmenų buvo 7 vienkiemiai. Nuolat stiprėjo kaimų bendruomenės, plėtėsi pagalbiniai verslai, populiarėjo tradicijos, talkos, gerėjo ekonomika.

Antroji žemės fondo pertvarka.Buvo pradėta prasidėjus II-jam pasauliniam karui, kai Lietuva buvo okupuota ir pagal sovietų įstatymus 1940 m. paskelbta visos žemės nacionalizacija. Karui pasibaigus (1945 m.) Lietuvoje buvo įkurti 103 (vidutiniškai 1557 ha) tarybiniai ūkiai. Ruošiantis kolūkių kūrimui dešimtys tūkstančių pavyzdingai besitvarkančių ūkininkų buvo išbuožinti arba su šeimomis gyvuliniuose vagonuose ištremti į Sibiro katorgą. Likusiems ūkininkams buvo uždėtos didelės mėsos, pieno ir grūdų valstybei būtinos pristatymo duoklės (pyliavos), kurios nuolat buvo didinamos ir stūmė ūkius prie bankroto. Nuo 1947 metų buvo pradėta prievartinė visuotina kolektyvizacija iš pagrindų naikino prieškarinės nepriklausomos Lietuvos suformuotą ekonomiškai stiprėjantį kaimą. Iš visų ūkininkų buvo atimta ne tik žemė, bet ir arkliai, galvijai (palikta šeimai po vieną karvę), žemės dirbimo padargai (net vežimai), didesni ūkiniai pastatai, o jie patys buvo verčiami dirbti kolūkiuose, kaip pigi darbo jėga. Taip buvo likviduoti Lietuvoje buvę savarankiški ūkininkai. Kolūkiuose žmonės nieko neuždirbdavo ir buvo viskam abejingi, smerkė kolūkius ir jų organizatorius. Jiems pragyvenimui tebuvo palikta 30 - 60 arų žemės sklypai, kuriuos įdirbti tegalėjo tik šventadieniais, kad mažiau lankytų Bažnyčias. Melioruojant lygumų žemes buvo didinami dirbamos žemės sklypai ir naikinami vienkiemiai, statomos kolūkinės gyvenvietės. Sukurti kolūkiai nebuvo stabilūs: 1950 metais Lietuvoje buvo 5536 kolūkiai, 1960m. - 1920 kolūkių, 1970 m. - 1431 kolūkis ir 301 tarybinis ūkis. Kaip taisyklė ekonomiškai nusigyvenę kolūkiai - stambūs buvo smulkinami, o mažesni buvo prijungiami prie kaimyninių ekonomiškai stipresnių. Naujai suorganizuoti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai ilgus metus sunkiai vertėsi; dideli plotai nebuvo apsėti, derliai buvo maži, daug kur iš ūkininkų paimtiems gyvuliams trūko pašarų. Kai kur artėjant pavasariui kolūkių gyvuliai buvo šeriami nuo ūkininkų griaunamų pastatų stogų nuimtais šiaudais ir iš miško atvežtais spygliuočių medžių susmulkintais spygliais. Užėjus į kolūkio gyvulininkystės pastatus buvo galima pamatyti išbadėjusius gulinčius arklius, karves, ir po purvą braidančias alkanas kiaules. Kai kur šėrikai nusilpusius gyvulius perjuosdavo virvėmis ir pririšdavo prie lubų. Kai tik pradėdavo tirpti sniegas, tokius gyvulius su žaizdotomis pragulomis išvesdavo į laukus patiems susirasti pašaro.

Ilgainiui kolūkiai ir tarybiniai ūkiai įsigijo technikos, geriau įdirbdavo dirvas, pastatė gyvulininkystės pastatus ir savo gyvulių nelaikė vienkiemiuose pas kolūkiečius. Gerėjo jų ekonomika, ypač tų, kurie gaudavo didesnę valstybės paramą. Tačiau buvusių ūkininkų, kurie naikinant vienkiemius iš kolūkių neišvyko gyventi į miestus ir liko kolūkiečiais, pragyvenimas buvo skurdus ir darbo sąlygos blogos. Žymai geriau kaime gyveno kolūkių ir tarybinių ūkių vadovai, kontorų darbuotojai, fermų vedėjai, sandėlininkai, mechanizatoriai, melžėjos. Kai kuriuose ūkiuose buvo nurašytų, bet apsėjamų plotų ar nuslėptų - statistikai neparodytų gyvulių. Šitai padėdavo ūkiams parodyti ataskaitose didesnius gamybinius rodiklius, aukštesnius išmilžius. Dažnai tokie ūkiai buvo premijuojami, rodomi pavyzdžiu kitiems, kaip „gerai besitvarkantys". Dalis ūkių gyvulininkystę vystė atvežtinių (iš Ukrainos, Kanados) ir valstybės dalinamais grūdais bei kombinuotais pašarais. Ypač geros ūkininkavimo sąlygos buvo sudaromos parodomiesiems, eksperimentiniams ir mokomiesiems ūkiams, kurie pasistatė ir įrengė mechanizacijos, gyvulininkystės kompleksus, statė miesto tipo gyvenvietes. Tačiau visa tai buvusiems ūkininkams buvo valdiška ir jų nedžiugino. Jie dirbo už menką atlyginimą, neturėjo ateities perspektyvų; dirbo ne sau ir todėl jų darbas nebuvo našus. Išplito įprotis girtauti, vogti, kolūkietiško turto kaip savo nesaugoti. Miestų gyventojai nebuvo pakankamai aprūpinami pieno produktais, o mėsos parduotuvėse pastoviai galima buvo nusipirkti tik galvijų kojų - vadintu „kanopų". Pagamintą produkciją buvo išvežama į Rusiją.

Trečioji žemės fondo pertvarka.Lietuvos žemės fondą dar kartą naujai suraižiusi reforma pradėta nuo 1990 metų kovo 11 dienos, atstačius Lietuvos Nepriklausomybę ir panaikinus neteisėtą okupacinio rėžimo primestą žemės nacionalizaciją, grąžinant savininkams atimtą žemę. Kad sugrąžinti iš visų piliečių atimtą žemę, kaip Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje buvo panaikinti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos (2001.02. 05 Nr 1303 - 02 - 462) duomenis 688522 Lietuvos piliečiai (šeimos) padavė prašymus atkurti jų nuosavybės teises į 4,03 mil. ha. jų nuosavybės teise valdytą žemę kaimo vietovėse ir 53095 piliečiai - į 55493 ha. esančią miestuose. Šis darbas iki dabar dar neužbaigtas, nes dalis žemės yra užimta pastatais kaimo gyvenviečių ir kitų inžinerinių statinių, patvenkta. Dar pradedant žemės gražinimą, pagal Valstiečių ūkio kūrimo įstatymą 15744 piliečiams buvo suteikta žemė ūkininko ūkiui steigti. Už visas negrąžinamas žemes reikėjo savininkams išmokėti kompensaciją pinigais arba suteikti ekvivalentinį žemės plotą kitoje vietoje. Šie darbai užtęsti dar ir dėlto, kad jie atliekami decentralizuotai apskričių ir administracinių rajonų darbuotojų jėgomis be reikalingo dėmesio bei kontrolės, daugeliui darbuotojų neturint reikiamos kvalifikacijos. Taip pavyzdžiui, pagal 1997 m. žemėtvarkos grupės vadovės O. Zamislovienės Lietuvos Seimui raštu pateiktą informaciją Trakų rajone žemės grąžinimo bei žemės reformos problemas sprendė 10 agrarinių reformos tarnybų, kuriose buvo 48 darbuotojų etatai. Juose dirbo 27 agronomai, 8 buhalteriai, 4 ekonomistai, 2 zootechnikai, 2 veterinarijos gydytojai, 1 mokytojas, 1 prekių žinovas, 1 teisininkas, 1 žemės ūkio įmonių organizatorius ir 1 žemėtvarkininkas. Šių darbuotojų 24 turėjo aukštąjį išsilavinimą ir 24 aukštesnįjį.

Be reikiamos kvalifikacijos ir centralizuoto valdžios dėmesio, daug kur naujos žemėvaldos yra suformuotos nepaisant ekonominių reikalavimų, nekompaktiškos, net mažais ir nepatogios konfigūracijos sklypais, išmėtytos tolimais atstumais, neretai be tinkamo privažiavimo. Tai parodo statistikos duomenys: 2008 m. pradžioje iš viso į privačią nuosavybę buvo sugrąžinta 3671729 ha. žemės, kuri buvo 1701492 atskiruose sklypuose. Šį sklypų skaičių valdė 1316805 savininkai. Nekompaktiškų žemė valdų suformavimas žymiai didina žemės darbų, gamybos organizavimo bei

gaminamos žemės ūkio produkcijos išlaidas ir savikainą.

 

 

Dažnas ir nekvalifikuotas Lietuvos žemės fondo valdymo ir naudojimo pertvarkymas daro didžiulę žalą valstybei. Baigiantis XXI a. pirmam dešimtmečiui, kai kitose Europos valstybėse jau antrą šimtmetį nusistovėjusi nesunaikinta šeimos ūkių žemėvalda modernizuojama ir intensyvinama, Lietuvoje dar tik formuojasi nauja ateities žemėnauda; labai daug žemės dirvonuoja, o virš 0,5 mil. jaunimo pragyvenimo ieško užsienyje, daugelis ten dirba pas ūkininkus. Dar virš 0,2 mil. bedarbių yra įsiregistravę darbo biržoje.

Dabar, Lietuvoje tik grąžinant savininkams žemę ir neteikiant jiems valstybinės paramos atsikurti, taip pat realizuoti nedideliuose šeimos ūkiuose pagamintą produkciją, daug piliečių sugrąžintą žemę pigiai parduoda, išnuomoja arba palieka dirvonuoti. Esant tokiam žemėnaudos nestabilumui, žemė kaip Tautos turtas yra nuvertinta: ji paverčiama daugiau preke, bet ne gamybos priemone. Tuo naudojasi žemės supirkėjai, net užsieniečiai, kurie pigiai superka ir užvaldo ištisų buvusių kaimų ūkininkų žemę. Taip daug piliečių dėl laikinų ekonominių sunkumų netekę žemės, kaip verslo ir pragyvenimo šaltinio, tampa bedarbiais. Dalis jų emigruoja. Dėl tokios padėties, dabar Lietuvos biudžeto ir ES kaimo plėtrai skiriamos gausios lėšos ne visur duoda reikiamą efektą ir daugiausiai jomis pasinaudoja stambių ūkių žemvaldžiai. Šių lėšų naudojime stinga viešumo

Siekiant, kad žemė, kaip nacionalinis turtas, būtų valstybiškai naudojama ir tvarkoma, reikia, kad Lietuvos valdžia žemės fondo valdymo reikalams skirtų nuolatinį dėmesį. Šiam tikslui respublikoje tikslinga atkurti respublikinę centralizuotą Valstybinę žemės tvarkymo instituciją, kuri būtų atsakinga ir rūpintųsi visos respublikos valstybinės žemėtvarkos klausimais, kaip žemės išteklių apsaugos bei naudojimo tobulinimo priemonių įgyvendinimo visuma ir tokių darbų kontrole, nepriklausomai ar žemė valstybinė ar privati. Tokia tarnyba prieškario Lietuvoje sparčiai, su vienkartiniais geodeziniais matavimais, atliko dvarų parceliavimą bei žemės reformos darbus, parengė ištisų kaimų teritorinio išplanavimo projektus ir garantavo jų įgyvendinimą; žemės savininkams parengė ir išdavė žemės nuosavybės dokumentus. Taip tinkamai techniškai ir juridiniai sutvarkytų žemės nuosavybės dokumentų dabar labai daug Lietuvos žmonių neturi.

Kad Lietuvos žemės fondo pertvarkymą, grąžinant žemę savininkams, būtų galima ekonomiškai įvertinti ir nustatyti perspektyvinę valstybinės žemėtvarkos darbų kryptį, visų pirmą reikia neatidėliojant apibendrinti esamą kritišką žemėvaldų būklę, inventorizuoti dirvonus, paruošti respublikos apimtimi žemėnaudos gerinimo priemones. Neleistina, kad Lietuva, prieškariniais nepriklausomybės metais gausiai eksportavusi ir su pertekliumi aprūpinusi vidaus rinką žemės ūkio produktais, dabar dideliais kiekiais ir mažesnėmis kainomis importuoja mėsą kiaušinius, uogas, vaisius, daržoves, net salotas, gėles, o Lietuvos žemė dirvonuoja. Pirkdami importuojamus produktus, Lietuvos žmonės ekonomiškai stiprina užsieninio valstybių ekonomiką.

Dabartinė respublikos aplaidi žemėnauda neša didžiulę žalą Lietuvos valstybingumui, gilina šalies ekonominę ir politinę krizę.

Valensas Viktoras Čeginskas

Vilnius 2009 04 06

Naujausi straipsniai

Design by Joomla