Pradžia

Apie šią svetainę...

prodeoetpatria

Svetainė įkurta monsinjoro Alfonso Svarinsko.

Jo atminimui paliekame visus jo įkeltus ir sukurtus straipsnius

Pastabas galite parašyti administratoriui

Dievo artumo ieškojimas artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje

Kun. Algirdas Paliokas SJ

Asmeninio archyvo nuotrauka

Leidykla „Naujasis lankas“ neseniai išleido knygą „Artumo patirtis“. Ją sudarė kun. Algirdas Paliokas SJ. Tai – penktoji šio kunigo jėzuito knyga. Anksčiau išleistos „Meilei pasibeldus“ (1995, du leidimai), „Gegužinės pamaldos“ (1997), „Žodžiai“ (2004), „Invokacijos“ (2008). Naujoji kunigo knyga yra jo rekolekcijų ir bendravimo laiškais su šešiais jų dalyviais, ieškančiais Dievo, rezultatas, supažindinimas su tikėjimo patirtimis. Perskaitę šią knygą kunigui pateikėme klausimų, kuriais norėjome sužinoti apie jos atsiradimo kelią ir patikslinti pagrindines čia pateikiamas mintis.

Papasakokite apie savo pažintį su naujos Jūsų sudarytos knygos „Artumo patirtis“ herojais. Kaip ji prasidėjo? Kaip dažnai ir kokiu būdu su jais bendraujate?

Viskas prasidėjo nuo jėzuitiškų rekolekcijų padieniui pagal knygą „Eik į savo kambarėlį“. Trys iš jų atliko jas ne pas mane ir trys su manimi. Bendravimas vyksta ir toliau. „Kambarėlio“ dėka įsisavinę mąstomąją maldą su kiekvienais mokslo metais jie kopia dvasingumo laipteliais aukštyn. Vieni iš jų susitinka grupelėje kas savaitę pasidalinti dvasinio gyvenimo eiga, atradimais ir Viešpaties „prisilietimais“, kiti dėl šeimos ar kitų priežasčių negalėdami taip dažnai susitikti, kas mėnesį ateina dvasiniam pokalbiui ir išpažinčiai. Pastebėjau, kad atradusiems gyvąjį Dievą ir praktikuojantiems gyvąjį ryšį kassavaitiniai susitikimai tampa malonia ir džiugia būtinybe. Ne kartą prieš skirstantis pasigirsta: „Kaip gera mums čia būti! O kad gyvenimas nors kiek būtų į tai panašus!“ Tada paaiškinu: „Taboras trunka trumpai, nes tokia žemiško gyvenimo lemtis. Bet nenusiminkite – jūsų Dievo artumo ieškojimas, keisdamas jūsų santykius su Dievu, palaipsniui, kartais labai nežymiai keičia juos ir šeimoje, o tai jau artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje“.

Bet Jūs turbūt artimiau bendraujate ir su kitais asmenimis atskirose grupelėse? Kaip tie susitikimai vyksta? Ar jie yra labiau jėzuitų būdas bendrauti su tikinčiaisiais?

Paprastai grupelėje kalba visi. Jeigu matau, kad atsakant į dienos temą įsipina ir koks neaiškumas ar tiesioginis klausimas, tai paaiškinu, atsakau į klausimą. Dvasiniame kelyje visada iškyla neaiškumų, nes to kelio nepažįsti, juo nesi ėjęs. Tai – tarsi pirmasis gimdymas su daugybe problemų. Aišku, bėgant laikui „baltosios dėmės“ tikėjimo žemėlapyje mažėja, vis aiškiau žmogus supranta tų sunkių ir nemalonių dalykų prasmę bei reikšmę, ir darosi vis šviesiau gyventi šiame „ašarų klonyje“, kaip būdavo sakoma anksčiau. Kažkokio specifiškai jėzuitiško bendravimo su žmonėmis nėra. Tačiau atsakinėjant ar aiškinant naudojamasi ne tik teologija, bet ir šv. Ignaco „Dvasinių pratybų“ principais.

Skaityti daugiau: Dievo artumo ieškojimas artina prie trokštamos būsenos šioje žemėje

ŠVENTASIS KAZIMIERAS LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO GLOBĖJAS

(1458 –1484)

ŠVENTASIS KAZIMIERAI,

globoki mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos išeiviją, gink nuo visų nelaimių ir pavojų. Pažadink išmintingų vadų, kurie, kaip Tu, Kristaus pavyzdžiu vadovautų teisingumu ir meile.

ŠV. KAZIMIERO LITANIJA

Kyrie, eleison! Christe eleison! Kyrie eleison!

Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, Dangaus Dieve, R. Pasigailėk mūsų!

Skaityti daugiau: ŠVENTASIS KAZIMIERAS LIETUVOS IR PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO GLOBĖJAS

LIETUVOS PARTIZANŲ LAIŠKAS ŠV. TĖVUI

Kiekvieno lietuvio-patrioto pareiga - susipažinti su Lietuvos partizanų paskutiniu pagalbos šauksmu į pasaulį. Ir padaryti atitinkamą išvadą - nepagailėti gyvybės aukos, jei bus reikalinga Tėvynės gelbėjimui.

Kaip pasaulis reagavo į partizanų laišką, skaitykite toliau. O dar toliau, pats laiškas.

LIETUVOS PARTIZANŲ LAIŠKAS ŠV. TĖVUI KELIAUJA PER EUROPĄ

1948 m. Vakarų Europą pasiekė Lietuvos partizanų vadovybės siustas tikinčiųjų laiškas Šv. Tėvui Pijui XII. Laiško pabaigoje buvo sakoma: „Rašome jį pogrindyje prie mirgančios šviesos, kiekvieną valandą laukdami enkavedisto pasirodant. Kai šitas laiškas Jūsų šventybę pasieks, mūsų, galbūt, nebebus gyvų; galbūt, kai kurie iš tų, kurie neš šį laišką prie savo kūnų priglaudę, bus kritę nuo čekisto kulkų.“

Tikrai, iš būrio vyrų tik du pasiekė Vakarus su brangia našta. Jų atneštas laiškas buvo perduotas į tuometinio Šv. Tėvo tautinio delegato kan. Felikso Kapočiaus rankas, kuris, nuvykęs į Romą, asmeniškai įteikė Pijui XII su lydimuoju raštu ir vertimais.

Bet taip buvo įvykdyta tik viena Lietuvos tikinčiųjų valios dalis.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANŲ LAIŠKAS ŠV. TĖVUI

Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai - Dievas ir Tėvynė"

Odminių gatvėje, istoriniame Mykolo Krupavičiaus bute, kalbiname legendinį laisvės kovotoją monsinjorą Alfonsą Svarinską.

Gimęs 1925 metais, 1946-aisiais metęs studijas seminarijoje ir išėjęs į miškus buvo partizanų ryšininkas, tačiau tais pačiais metais suimtas ir po ilgų kankinimų ištremtas dešimčiai metų j Sibiro lagerius. Kadangi niekada nepasitaisė, iš viso lageriuose praleido 22 metus. Bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, steigė Katalikų komitetą. 1988 m. paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos keliavo po pasaulį, lankė Lietuvių bendruomenes, o grįžęs 1991 m. išrinktas į Atkuriamąjį Seimą.

Skaityti toliau... Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai - Dievas ir Tėvynė"

Popiežius Pranciškus

Skaityti daugiau: Popiežius Pranciškus

Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais 2009 m.

Partizanas perneša viską,
Pakelia visus sunkumus,
Su šypsena veide net gyvybę aukoja,
Kad jo mirtis išlaikytų tautą gyvą.

(Plk. Juozapas Šibaila-Merainis)

Atsisiųsti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos lankstinuką.

2015 birželio 27 d. švęsime 70-tas partizanų žūties metines. Tinkamai pasiruoškime.

1945 metų birželio mėnesio 27 dieną Trakinių miške (Kurklių vlsč.Ukmergės apskr.) išduoti ir NKVD kariuomenės apsupti žuvo 33 ARO būrio partizanai:

1. Antanas Amankevičius g.1909 m.
2. Kazys Augutis g.1909 m.
3. Valentinas Aviža g.1918 m.
4. Alfonsas Bagdonas-Aras g.1911m.
5. Povilas Bagdonas g. 1918 m.
6. Adomas Barkauskas g.1926 m.
7. Rapolas Bagdonas g.1913 m.
8. Juozas Barkauskas g.1914 m.
9. Feliksas Bundinis g.1926 m.
10. Vaclovas Bundinis g.1926 m.
11. Bronius Gilys g.1926 m.
12. Juozas Juodenis g.1918 m.
13. Kazys Kiaulevičius g.1921 m.
14. Vytautas Navikas g.1921 m.
15. Ignas Pilka g. 1927 m.
16. Bronius Rasikas g.1922 m.

17. Juozas Sėjūnas g.1922 m.
18. Alfonsas Simanonis g.1922 m.
19. Viktoras Šatkauskas g.1922 m.
20. Juozas Šniuika g.1920 m.
21. Antanas Zabiela g.1917m.
22. Petras Bundinis g.1899 m.
23. Jonas Diečkus g.1916 m.
24. Bronius Grybas g.1918 m.
25. Povilas Kairys g.1925 m.
26. Petras Kiaule.vičius g.1925 m.
27. Antanas Pileckas g.1924 m.
28. Kazys Pilka g. 1919 m.
29. Petras Sereikis g. 1915 m.
30. Simonas Sėjūnas g. 1915 m.
31. Antanas Stimburys g.1920 m.
32. Stasys Šepetka g.1920 m.
33. Vladas Taraškevičius g.1920 m.

LAISVĖS GYNĖJAI

Tarpukario ir rezistencijos laikotarpio lietuvos generolų sąrašas ir jų amžinojo poilsio vietos

Šio leidinio idėja gimė 2005 metais Kauno karininkų ramovėje Lietuvos kariuomenės generolų klubo posėdžio metu. Posėdyje dalyvavo ir tuometinis vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo kalbama apie Lietuvos kariuomenės generolų klubo tradicijų kūrimą ir veiklą, apie tarpukario generolų likimus. Tada prisiminiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais matytus Biržų kapinėse liūdnai atrodančius garbingų tarpukario generolų kapus. Metai bėgo, tačiau mintis, kad reikia kažką daryti, vis nedavė ramybės. Tad prisiminęs šį epizodą ir pasiūliau Lietuvos generolų klubui puoselėti tarpukario generolų atminimą ir sudaryti leidinį apie jų amžinojo poilsio vietas.

Skaityti daugiau: Tarpukario ir rezistencijos laikotarpio lietuvos generolų sąrašas ir jų amžinojo poilsio vietos

Nuodėmių „litanija“ sąžinės patikrinimui

Jėzau atleisk, pakilti leisk, meldžiam padėk, pasigailėk.

Kad kasdieninių rūpesčių sūkuryje užmiršau Tave.
Kad per mažai stengiausi pažinti Tave ir Tavo valią.
Kad pernelyg pasitikėjau savimi, o ne Tavimi.
Kad nemylėjau Tavęs visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis.
Kad užmiršdavau pasimelsti arba meldžiausi vien tik lūpomis, o širdis buvo toli nuo Tavęs.
Kad atsitiktinai ir be pagarbos tariau Tavo vardą arba nusikeikiau.
Kad gėdijausi ir labai nedrąsiai išpažinau tikėjimą, skelbiau Evangeliją ir liudijau Tave kitiems.
Skaityti daugiau: Nuodėmių „litanija“ sąžinės patikrinimui

Nukankinto protestuotojo laidotuvėse kalbėjęs dvasininkas: „Trokštantį laisvės galima tik nužudyti“

Tokiais žodžiais buvo atsisveikinta su antradienį pagrobtu ir Kijevo apylinkėse nukankintu Maidano aktyvistu, mokslininku ir alpinistu Jurijumi Verbickiu.

2014 m. sausio 24 d., penktadienį, Lvovo graikų apeigų katalikų cerkvėje vykusiose gedulingose pamaldose dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Skaityti daugiau: Nukankinto protestuotojo laidotuvėse kalbėjęs dvasininkas: „Trokštantį laisvės galima tik nužudyti“

Musulmonai atsiverčia į krikščionybę

Evangelija yra aktuali ir skirta visoms tautoms. Tačiau žemėje yra vietų, kuriose Kristaus mokymas sutinkamas priešiškai. Tai vyksta musulmonų šalyse: išsižadėjus islamo ten gresia mirtis - jei ne pagal valstybės įstatymus, tai dėl šariato teisės (įstatymo, suformuluoto pagal Koraną, kurio laikytis privalo kiekvienas musulmonas). Daugelyje šių šalių taip pat numatytos griežtos bausmės tiems, kurie išdrįsta skelbti Jėzų Kristų.

Skaityti daugiau: Musulmonai atsiverčia į krikščionybę

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Atsisiųsti PDF bylą

Adolfas Ramanauskas — VANAGAS. KGB diagnozė. Iš bylos istorijos.

Brigados Generolas
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS
1918 03 06— 1957 11 29
Visiškai slaptai

AKTAS

1956 m. spalio 15 d., Vilnius

Mes, žemiau pasirašę gydytojų komisija, kurios sudėtyje LTSR MVD kalėjimo Nr. 1 chirurginio skyriaus vedėja vyr. ltn. E. A. Lagoiskaja, chirurgas konsultantas V. S. Vorobjov, san. dalies viršininkas kpt. Kuzmin surašėme aktą apie tai, kad:

Kalinys Ramanauskas Adolfas, Liudviko g. 1918 m. pristatytas [kalėjimo Nr. 1 chirurginį skyrių 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkioje būklėje.

Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški visų kūno galūnių raumenų traukuliai.

Skaityti daugiau: Adolfas Ramanauskas — VANAGAS. KGB diagnozė. Iš bylos istorijos.

Stebuklingasis paveikslas iš Meksikos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr.2)

Meksikos Gvadelupės Dievo Motinos paveikslo atsiradimo ir jo egzistavimo neįmanoma žmogiškai paaiškinti. Šiandien, po daugelį metų atliekamų mokslinių tyrimų, visi neturintys išankstinio nusistatymo gali įsitikinti, kad šis atvaizdas sukurtas Dievo.

Ne žmogaus rankų kūrinys

Gvadelupės Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdas yra atspaustas ant indėniško apsiausto (tilmos), išausto iš agavos kaktuso pluošto. Tilmą indėnai naudojo įvairiems tikslams: dėvėdavo kaip apsiaustą, naktį naudodavo kaip antklodę, kartais - ir kaip hamaką vaikams.

Iš agavos pluošto indėnai taip pat darė krepšius ir maišus. Šio pluošto audinys panašus į mūsų maišų audinį, ant jo sunku ką nors nupiešti. Todėl nepaaiškinama, kaip ant jo atsirado toks subtilus, tapybiškas vaizdas, kuris beveik penkis šimtmečius išlaikė spalvų ryškumą, gelmę ir yra matomas dėl šviesos refrakcijos - taip, kaip, pavyzdžiui, šviesa atsispindi ant paukščių plunksnų ar vabzdžių sparnų.

Kad būtų išsklaidytos dvejonės dėl stebuklingo atvaizdo, 1976 metais buvo Į atliekami audinio tyrimai. Mokslininkai 1 nustatė, kad jis pagamintas iš agavų kak-1 tušo (Agavepopotule zacc)pluošto. Toks I pluoštas įprastai pradeda pūti jau po 20 metų, bet Marija paliko savo atvaizdą ant šios, pačios šiurkščiausios ir trumpalaikės, medžiagos. Tai neįtikėtina: prabėgo beveik penki šimtmečiai, o audinys išliko nepažeistas, ir atvaizdas toliau stebina šviežumu, nors tilmos audinys jau seniai turėjo sutrupėti į dulkes. Akivaizdu, kad šiuo atveju susiduriame su neginčijamu stebuklu.

Skaityti daugiau: Stebuklingasis paveikslas iš Meksikos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr.2)

Gender ideologijos ištakos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr. 2)

Pastovus masiškas pornografijos, seksualinio palaidumo, homoseksualizmo, kontracepcijos, abortų, eutanazijos ir gender ideologijos propagavimas yra didelė grėsmė mūsų civilizacijai.

Už demoralizacijos propagavimą yra atsakingi konkretūs asmenys, besivadovaujantys gender ideologija, kuri yra jų intelektualinis įrankis. Gender yra ne filosofijos kryptis, o primityvi ideologija. Filosofija, kaip mokslas, yra nešališkas ir nekompromisinis tiesos ieškojimas. O gender ideologija neieško tiesos, tik tarnauja tam tikros grupės interesams.

Tai teigiu visiškai atsakingai, kaip profesionalus filosofas, kuris žino šimtus Įvairių filosofijos krypčių. Pažvelgus į gender ideologiją iš istorinės perspektyvos aiškiai pastebima, kad ji visiškai - absurdiška, paniekinanti žmogaus loginį mąstymą ir pažinimą.

Skaityti daugiau: Gender ideologijos ištakos (Mylėkite viens kitą, 2014, Nr. 2)

Lietuva pavojuje...

Prieš akis prezidento rinkimai. Iš spaudos aišku, kad į šį aukščiausią valstybės postą pretenduoja ir bolševikai, ir lenkai. Iš jų kalbų aiškėja, kas yra Lietuvos draugai, o kas – priešai. Per visą bolševikų okupaciją jie naikino Lietuvą ir norėjo jos vardą ištrinti iš pasaulio žemėlapio. Visi kolaborantai ir valstybės priešai per šiuos 24 laisvės metus neprisipažino nusikaltę ir nepadarė atgailos. Ir begėdiškai pretenduoja į prezidento postą. Iš dabartinių laikraščių matosi ne tik kas pretenduoja į aukščiausią postą, bet ir tie, kurie juos užstoja, reklamuoja. Rinkti šituos žmones į Lietuvos valdžią yra pažeminimas Lietuvos laisvės kovotojų: politinių kalinių, tremtinių ir visų, kurie Lietuvoje kovojo prieš okupantus.

Lietuvoje žuvo apie 22 tūkst. partizanų. Kiti pateko į nelaisvę ir buvo KGB sušaudyti. Tik maža dalis grįžo iš lagerių, bet be sveikatos greitai mirė. Labiau pažeminti laisvės kovotojų neįmanoma, kaip dabar norima tai padaryti. Lietuva neteko apie trečdalį savo gyventojų. Ir visi spėjo jau užmiršti budelius ir aukas.

Skaityti daugiau: Lietuva pavojuje...

Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius

SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS

Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005.02.17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas" No 39 (9528).Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. - 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto ( MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus - JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį ( už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis (JAV), Stasys Lozoraitis (Italijoje), Petras Klimas (Prancūzijoje).

Skaityti daugiau: Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius

Bažnyčia ir valstybė (Katalikams būtinai žinotina)

Antanas GAILIUS

Vos pasakę frazę Bažnyčia ir valstybė, bemaž išsyk galvojame apie šių dviejų institucijų konfliktą. Ir kalbu čia ne apie Sovietų Sąjungą, bei apie Lietuvos Respublika. Tokia padėtis mažų mažiausiai keista, nes Lietuva laiko save krikščioniška šalimi, nė viena valstybės šventė neapsieina be garbingiausiose katedrose aukojamų šventųjų Mišių, kuriose dalyvauja pirmieji valstybės pareigūnai. Bet viešojoje erdvėje vis tiek nuolatos kalbama apie Bažnyčios kišimąsi į politiką ir apie būtinybę apsaugoti mus nuo šio kišimosi.

Jei tikėsime statistika, katalikais skelbiasi esą beveik 80 procentų valstybės piliečių. Vadinasi, rimto Bažnyčios ir likusios visuomenės dalies ginčo atveju Bažnyčios priešininkai neturėtų jokio šanso - turėtume tiesiog konstitucinę daugumą.

Skaityti daugiau: Bažnyčia ir valstybė (Katalikams būtinai žinotina)

Kultūros viceministras Darius Mažintas bando įtikinti, kad okupaciniai simboliai yra kultūros paveldas

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Pasaulio lietuvių bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei

LR Seimo nariams

Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariams

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui

Vilniaus merui A. Zuokui

Vilniaus savivaldybės tarybos nariams

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams Žiniasklaidai

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

K R E I P I M A S I S

Dėl sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto

Vilnius 2013 12 04

2013 09 04 Jums buvo įteiktas Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimas „Pašalinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto“.

Dėl šio pareiškimo gavome atsakymų. Prezidentūra: „Dėkojame jums už pilietinį aktyvumą ir savo kreipimesi nuolat išreiškiamą Jūsų nuomonę visuomenei aktualiais klausimais. Vertiname jūsų patriotines nuostatas“. LR Seimas: „Perdavėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui“. Komitetas savo laiške Kultūros ministerijai ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai rašė: „Komitetas ketina 2013 m. spalio mėnesį šį klausimą svarstyti posėdyje. Prašytume išnagrinėti minėtus dokumentus ir pristatyti Komiteto posėdyje Kultūros ministerijos poziciją šiuo klausimu“. Iki šiol komitetas šio klausimo nesvarstė. Vyriausybės kancleris Kultūros ministerijai rašė: „Ministro Pirmininko pavedimu prašyčiau išnagrinėti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos reikalavimą dėl sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto. LR Kultūros viceministras D. Mažintas savo laišką vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungai „Dėl Žaliojo tilto skulptūrų“ užbaigia absurdišku aiškinimu, kad „... ŽALIOJO TILTO SKULPTŪROS ŠIANDIEN YRA PAMINKLAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI“. Vilniaus savivaldybės administracija aiškino, kad savivaldybė galėtų svarstyti klausimą dėl skulptūrų pašalinimo jeigu jos būtų išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Likusieji, į kuriuos buvo kreiptasi, oficialiai nereagavo.

Skaityti daugiau: Kultūros viceministras Darius Mažintas bando įtikinti, kad okupaciniai simboliai yra kultūros...

Puslapis 1 iš 5